Susitikime festivalyje „Ant rubežiaus 2015“

Birželio 4-5-6 dienomis Šiauliuose šurmuliuos XVIII –asis Lietuvos ir Latvijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis ANT RUBEŽIAUS. Kviečiame susitikti! Ieškokite mūsų palapinės ir leidinių prie Gaidžio laikrodžio. Taip pat penktadienį ir šeštadienį atidžiai klausykite vykstančių koncertų, jų metu vyks leidyklos organizuojama viktorina su puikiais prizais. Lauksime...

Knygos „Lietuvos etnografiniai regionai“ pristatymas festivalyje „Skamba skamba kankliai“

Gegužės 28 d. leidykla „Terra Publica“ kviečia visus į festivalį „Skamba skamba kankliai“ ir naujausios leidyklos knygos „Lietuvos etnografiniai regionai” pristatymo renginį gegužės 28 d. 16:30, Vilniaus rotušėje, Didžiojoje salėje. Knygos pristatymo renginys prasidės ansamblio VISI pasirodymu, tada vyks diskusija tema „Etno tapatybės svarba šiandien“. Diskusijos dalyviai: – knygos sudarytojas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, – Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė, – Lietuvios liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, – LRKM regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, – Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė. Renginį vainikuos ansamblio VISI pasirodymas. Visus maloniai kviečiame!...
Lietuvos etnografiniai regionai

Lietuvos etnografiniai regionai

Naujiena! Naujausia leidyklos „Terra Publica“ knyga „Lietuvos etnografiniai regionai“ supažindina skaitytojus su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais: Aukštaitija, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Leidinyje savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, virtuvės, tradicinio kostiumo, patarmių, tautosakos, papročių, muzikos instrumentų ypatybes. Aprašomos ir kiekvieno regiono ryškiausios asmenybės, gimusios tame krašte arba ten dirbusios, puoselėjusios kultūrą. Etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis, todėl leidinyje pateikiama informacija apie Gyvąją etnografiją – muziejus, kuriuose ir šiandien galima prisiliesti prie mūsų protėvių kultūros. Tekstus knygai rengė jos sudarytojas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kartu su 17 šios srities specialistų komanda: dr. Rasa Bertašiūte, Sigita Daciene, Ona Drobeliene, Valentinu Jazersku, Regina Jokubaityte, dr. Terese Jurkuviene, doc. dr. Gaila Kirdiene, doc. dr. Aiste Lazauskiene, Nijole Marcinkevičiene, Jovita Martišiūte, dr. Violeta Meiliūnaite, Janina Samulionyte, Indre Skablauskaite, doc. dr. Brone Stundžiene, Vitalija Vasiliauskaite, Inga Levickaite-Vaškevičiene, Gražina Žumbakiene. Knygoje Lietuvos etnografinių regionų ypatybes atskleidžia ne tik profesionalių autorių parengti tekstai, bet ir daugiau nei 60 archyvinių bei daugiau nei 300 specialiai šiam leidiniui darytų ir atrinktų dabarties fotografijų, vaizdu perteikiančių Lietuvos etnografinių regionų išskirtinumą. Taip pat išskirtinai šiam leidiniui pagal partnerių pateiktą informaciją parengti žemėlapiai, žymintys dabartines Lietuvos etnografinių regionų ribas ir patarmių paplitimą. Leidinyje pateikiami patvirtinti regionų heraldiniai simboliai bei senoviniai žemėlapiai, kuriuose matomos senosios ribos ar gyvenvietės. Knygos sudarytojo V. Jocio cituojamas vienas didžiausių etninės kultūros autoritetų, šviesios atminties profesorius dr. Norbertas Vėlius etninę kultūrą įvardijo kaip visa tai, ką žmogus ar tauta per savo gyvenimo ciklą rado, gausino, kūrė ir perdavė ateinančioms kartoms. Jo mintis: „Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė...