Keliautojams ˜– naujo ir naudingo kelionių vadovo pristatymas

Keliautojams ˜– naujo ir naudingo kelionių vadovo pristatymas

Gegužės 18 dieną leidykla „Terra Publica“ visiems mėgstantiems keliauti po Lietuvą pristatė kelionių vadovą „Ypatinga Lietuva“. Renginio metu knygą pristatė  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, o apie tai, kaip sudaryta knyga-žinynas „Ypatinga Lietuva“ kalbėjo leidyklos vadovas Vytautas Kundrotas. VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė keliautojus supažindino su lankytojo bilieto nauda, o keliautojas Algimantas Jucevičius pasidalino patirtimi, kodėl verta keliauti po saugomas teritorijas Lietuvoje. Tačiau tai nebuvo įprastas knygos pristatymas. Kodėl? Po to, kai klausytojai susipažino su naujuoju leidiniu, visi dalyvavo žygyje pagal knygos „Ypatinga Lietuva“ maršrutą po Pavilnių regioninį parką Sapieginės pažintiniu...
Naujos knygos „Ypatinga Lietuva“ pristatymas

Naujos knygos „Ypatinga Lietuva“ pristatymas

Gegužės 18 d. 17 val. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre bus pristatomas naujas leidinys „Ypatinga Lietuva“. Knyga kviečia keliauti po gražiausias Lietuvos vietoves – nacionalinius ir regioninius parkus, skelbiama pranešime spaudai. Kelionių vadove skaitytojams trumpai pristatomi 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatai, jų išskirtinės vertės bei iškiliausi lankytini objektai. Leidinio iniciatoriai ir leidėjai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM ir leidykla „Terra Publica“. Rengiant šį kelionių vadovą buvo norima maršrutus sudaryti taip, kad juos būtų galima įveikti neskubant, pajaučiant gamtą, aplankant įdomiausias gamtos ir kultūros paveldo vietoves, objektus. Lietuva – žalia šalis, turinti didžiulį potencialą pažintiniams turizmui plėtoti. Unikali gamta, kraštovaizdžio įvairovė, retos augalų ir gyvūnų rūšys – mūsų krašto turtai, kuriuos galima išvysti Lietuvos saugomose teritorijose. Keliaujant gamtoje, daugiau dėmesio rekomenduojama sutelkti į aplinką. Juk maršrutai driekiasi pačiose gražiausiose Lietuvos vietovėse – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, miškuose, upių slėniuose. Tam, kad kelionėje lankytojai nepavargtų, rekomenduojama stabtelėti poilsiavietėse ar stovyklavietėse. O kelionę geriausia pradėti nuo lankytojų centrų, kur galima gauti visą informaciją apie saugomą teritoriją taip, kad lankytojai galėtų savarankiškai keliauti ir atrasti gamtos lobius. Naujos knygos sutiktuvių metu (gegužės 18 d.) ne tik sužinosite, kaip patogiau naudotis kelionių vadovu, bet išklausysite žinomo keliautojo Algimanto Jucevičiaus, kodėl verta keliauti po saugomas teritorijas bei galėsite dalyvauti žygyje kartu su Rūta Baškyte pagal knygos „Ypatinga Lietuva“ maršrutą po Pavilnių regioninį parką Sapieginės pažintiniu taku. Sutiktuvių metu leidinį „Ypatinga Lietuva“ bus galima įsigyti už specialią kainą – 5 eurus. Renginio programa 17 val. Leidinį „Ypatinga Lietuva“ pristato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. 17.20 val. Kaip sudaryta knyga-žinynas „Ypatinga Lietuva“. Leidyklos „Terra publica“ vadovas...
Funikulieriai – vieni įdomiausių technikos paminklų

Funikulieriai – vieni įdomiausių technikos paminklų

Šiais laikais esame įpratę prie įvairiausių transporto priemonių – automobilių, autobusų, troleibusų, dviračių… O ar dažnai pagalvojate, kad čia pat, Lietuvoje, yra unikali transporto priemonė (taip pat ir technikos paminklas) – funikulierius. Balandžio 18 d. minint Tarptautinę paminklų apsaugos dieną, siūlome daugiau sužinoti apie Kaune esančius funikulierius. Funikulieriai: iš kur, kaip ir kodėl? Pirmiausia svarbu žinoti, kad funikulierius – tai viena patogiausių transporto priemonių, įrengiamų statiems šlaitams įveikti. O pirmieji tokie keltuvai pastatyti apie 1500 m. Zalcburge ir 1764 m. prie Niagaros krioklio. Žinomiausi Lietuvoje yra du funikulieriai, esantys Kaune. Tačiau jų Lietuvoje galima rasti ir daugiau – privatų rezistencinės „AB“ spaustuvės-muziejaus keltuvą Salių kaime (Kauno r. sav.) ir, žinoma, Vilniaus Gedimino pilies funikulierių. O kodėl keltuvai atsirado pirmiausia Kaune? Atsakymas gana logiškas, juk atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei Kaunas tapo laikinąja sostine. Tai lėmė ir greitą miesto vystymąsi, ir gyventojų skaičiaus didėjimą. Žinoma, prie to daug prisidėjo ir miesto gamtinės sąlygos. Miestas plėtėsi, reikėjo ieškoti naujų gyvenamųjų vietų. Nemuno ir Neries prieigose vietos nebeužteko, todėl gyventojai pradėjo kurtis aukštutinėje Kauno dalyje (Aleksote, Žaliakalnyje). Funikulierius miesto gyventojai pamėgo. Žinoma, kad 1950–1970 m. buvo perkeliama apie 5 mln. keleivių! Jei norėtumėte pasivažinėti funikulieriais Europoje, siūlome aplankyti Zakopanę (Lenkija), Prahą (Čekiją) ir Dresdeną (Vokietija). Norint pakilti į kalną seniausiu veikiančiu funikulieriumi, pritaikytu visuomenės poreikiams, reikėtų aplankyti Budapeštą (Vengrija). Ten funikulierius buvo įrengtas 1875 m. Kauno funikulieriai – veikiantys ir šiandien Nepriklausomos Lietuvos laikais Kauno gyventojams pradėjus keltis į Žaliakalnį, susisiekti su miesto centru, kur buvo įsikūrusios darbovietės, tapo gana sudėtinga. Neseniai atsiradę autobusai buvo brangūs, tad daugelis žmonių į kalną kildavo laiptais. Galų gale nusprendus įrengti funikulierių miesto valdžia konsultavosi su kitomis...
Knygos Prie stalo visa Lietuva pristatymo akimirkos

Knygos Prie stalo visa Lietuva pristatymo akimirkos

Balandžio 8 dieną, Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatėme naujausią mūsų knygą Prie stalo visa Lietuva. Knygos autoriai diskutavo apie tarpukario Lietuvos mitybos įpatumus ir žymių žmonių virtuvę. Džiaugiamės, kad knygų mylėtojų buvo susirinkusi pilna salė! O neturėjusiems galimybės dalyvauti renginyje, siūlome pasižvalgyti į pristatymo...
Pasimatykime knygos „Prie stalo visa Lietuva“ pristatyme

Pasimatykime knygos „Prie stalo visa Lietuva“ pristatyme

Balandžio 8 d. (penktadienį) 17.00 val. leidykla „Terra Publica“ ir Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13, Kaunas) kviečia į nemokamą knygos „Prie stalo visa Lietuva“ pristatymą „Mityba ir maisto kultūra tarpukario Lietuvoje“. Sužinosie apie tarpukario Lietuvos maisto pramonę, kavinių ir restoranų klestėjimą, prezidentų, rašytojų ir kitų žymių žmonių virtuvės paslaptis. Netikėtus naujus ir nežinomus faktus atskleis knygos autoriai istorikai dr. Norbertas Černiauskas ir Justina Minelgaitė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė ir muziejininkai Ina Aleksaitienė, Birutė Glazerienė, Nijolė Majerienė, Alfas Pakėnas bei Rasa...

Susitikime festivalyje „Ant rubežiaus 2015“

Birželio 4-5-6 dienomis Šiauliuose šurmuliuos XVIII –asis Lietuvos ir Latvijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis ANT RUBEŽIAUS. Kviečiame susitikti! Ieškokite mūsų palapinės ir leidinių prie Gaidžio laikrodžio. Taip pat penktadienį ir šeštadienį atidžiai klausykite vykstančių koncertų, jų metu vyks leidyklos organizuojama viktorina su puikiais prizais. Lauksime...

Knygos „Lietuvos etnografiniai regionai“ pristatymas festivalyje „Skamba skamba kankliai“

Gegužės 28 d. leidykla „Terra Publica“ kviečia visus į festivalį „Skamba skamba kankliai“ ir naujausios leidyklos knygos „Lietuvos etnografiniai regionai” pristatymo renginį gegužės 28 d. 16:30, Vilniaus rotušėje, Didžiojoje salėje. Knygos pristatymo renginys prasidės ansamblio VISI pasirodymu, tada vyks diskusija tema „Etno tapatybės svarba šiandien“. Diskusijos dalyviai: – knygos sudarytojas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, – Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė, – Lietuvios liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, – LRKM regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, – Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė. Renginį vainikuos ansamblio VISI pasirodymas. Visus maloniai kviečiame!...
Lietuvos etnografiniai regionai

Lietuvos etnografiniai regionai

Naujiena! Naujausia leidyklos „Terra Publica“ knyga „Lietuvos etnografiniai regionai“ supažindina skaitytojus su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais: Aukštaitija, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Leidinyje savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, virtuvės, tradicinio kostiumo, patarmių, tautosakos, papročių, muzikos instrumentų ypatybes. Aprašomos ir kiekvieno regiono ryškiausios asmenybės, gimusios tame krašte arba ten dirbusios, puoselėjusios kultūrą. Etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis, todėl leidinyje pateikiama informacija apie Gyvąją etnografiją – muziejus, kuriuose ir šiandien galima prisiliesti prie mūsų protėvių kultūros. Tekstus knygai rengė jos sudarytojas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kartu su 17 šios srities specialistų komanda: dr. Rasa Bertašiūte, Sigita Daciene, Ona Drobeliene, Valentinu Jazersku, Regina Jokubaityte, dr. Terese Jurkuviene, doc. dr. Gaila Kirdiene, doc. dr. Aiste Lazauskiene, Nijole Marcinkevičiene, Jovita Martišiūte, dr. Violeta Meiliūnaite, Janina Samulionyte, Indre Skablauskaite, doc. dr. Brone Stundžiene, Vitalija Vasiliauskaite, Inga Levickaite-Vaškevičiene, Gražina Žumbakiene. Knygoje Lietuvos etnografinių regionų ypatybes atskleidžia ne tik profesionalių autorių parengti tekstai, bet ir daugiau nei 60 archyvinių bei daugiau nei 300 specialiai šiam leidiniui darytų ir atrinktų dabarties fotografijų, vaizdu perteikiančių Lietuvos etnografinių regionų išskirtinumą. Taip pat išskirtinai šiam leidiniui pagal partnerių pateiktą informaciją parengti žemėlapiai, žymintys dabartines Lietuvos etnografinių regionų ribas ir patarmių paplitimą. Leidinyje pateikiami patvirtinti regionų heraldiniai simboliai bei senoviniai žemėlapiai, kuriuose matomos senosios ribos ar gyvenvietės. Knygos sudarytojo V. Jocio cituojamas vienas didžiausių etninės kultūros autoritetų, šviesios atminties profesorius dr. Norbertas Vėlius etninę kultūrą įvardijo kaip visa tai, ką žmogus ar tauta per savo gyvenimo ciklą rado, gausino, kūrė ir perdavė ateinančioms kartoms. Jo mintis: „Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė...