Ne žvėris

Penkiolikmetis Miranas bėga. Nuo karo, nuo praeities, nuo savęs. Be vardo, be dokumentų, be balso. Kad išgyventų – turi tapti nematomas. Kad liktų gyvas – turi tapti žvėrimi. Kelionė per kontrabandininkų rankas, alkį, troškulį, smurtą ir nežinią tampa ne tik išbandymu kūnui, bet ir sielai. Miranas patiria žmonių abejingumą, bet kartais sutinka ir šviesos blyksnių – ranką, žvilgsnį, žodį, kurie primena, kad jis vis dar žmogus. Jo kelias – tai kova už gyvybę, tapatybę ir viltį, kad saugi ateitis vis dar įmanoma. Knygoje jautriai ir nuoširdžiai pasakojama apie pabėgėlio išgyvenimus, karo traumas ir jauno žmogaus gebėjimą rasti drąsos ir pasitikėjimo kitais. Mirano istorija atskleidžia, kaip net didžiausioje nevilties tamsoje gerumas gali tapti išsigelbėjimu. Skaitytojas patiria ne tik išgyvenimo dramą, bet ir žmogaus gebėjimą prisitaikyti, jausti viltį ir atrasti naują gyvenimą. Ši knyga – apie kančios ir drąsos sąjungą, apie tai, kas iš tikrųjų daro žmogų žmogumi. Istorija primena, kad net jaunam žmogui viskas yra įmanoma, jei tik jis randa jėgų pasitikėti, gyventi ir tikėti.

Vertėjos Erikos Sabaliauskaitės atliktas Cécile Alix knygos „Ne žvėris“ vertimas iš prancūzų kalbos IBBY Lietuvos skyriaus buvo įvertintas kaip reikšmingiausias metų vertimas paaugliams. Vertėja Adomo Druktenio premiją pelnė už itin aktualaus, brutalaus ir skaudaus, semantiškai turtingo teksto apie esminių žmogiškųjų vertybių išbandymą kūrybišką ir jautrų vertimą.

„Solidus, įkvepiantis, jaudinantis, emocingas tekstas apie pabėgelius. Ypatingai viltingas tekstas.“ (literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė).

      

Knyga bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Projektas „Iš puslapių į pokyčius“. Knygos leidimą iš dalies finansavo „Kultūros taryba“. Knygos vertimą iš dalies finansavo Prancūzų institutas (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti).