Autizmo spektro sutrikimas šiandien minimas vis dažniau, tačiau visuomenėje dar netrūksta mitų, stereotipų ir klaidingų įsitikinimų. Dalis žmonių vis dar mano, kad autizmas, tai socialinė izoliacija, emocijų nebuvimas ar negebėjimas mokytis. Kiti mano, kad tai sunki negalia. Vis dėlto literatūra gali būti vienas veiksmingiausių būdų keisti šiuos įsitikinimus ir padėti pamatyti tikrąjį autizmo spektre esančių žmonių pasaulį.
Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius pabrėžia, kad knygos čia turi ypatingą galią:
„Skaitydamas žmogus plečia žinias apie autizmą, supranta jo įvairovę. Literatūra leidžia įsijausti į kitų patirtis ir formuoja mažiau stigmatizuojantį požiūrį.“
Vienas leidinių, padedančių tą padaryti, – čekų autorės Ivonos Březinovos knyga „Bliauk tyliai, broli“. Tai jautrus, bet labai tikroviškas pasakojimas apie dvynius – sesę ir brolį, kuris turi autizmo spektro sutrikimą.
Pasaulis, kuriame dienos turi spalvas
Autizmo spektre esantis brolis knygoje pasaulį mato savaip: kiekviena savaitės diena turi jam būdingą spalvą, įprastos situacijos kartais kelia stresą, o rutina – būtinybė, kuri suteikia saugumą.
Knygos iliustratorius šias spalvas perkelia į puslapius, leidžiant skaitytojui vizualiai patirti sensorinį pasaulį. Tai vienas originaliausių knygos elementų, nes vaikui ir suaugusiajam tampa aiškiau, kad autistiški žmonės aplinką išgyvena ne taip, kaip dauguma.
Tokie meniniai sprendimai ne tik sukuria nuotaiką, bet ir padeda edukuoti: parodo, kodėl tam tikri garsai, spalvos ar pokyčiai gali būti per intensyvūs ar nepakeliami.
Kodėl literatūra tokia svarbi tėvams ir mokytojams?
Psichologas E. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad tokios knygos būtinos ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems:
„Tėvai ir mokytojai, skaitydami literatūrą apie autizmą, geriau supranta vaikų poreikius. Nyksta klaidingos etiketės, kaip ‘keisti’, ‘nedraugiški’, ‘negabūs’. Suvokiama, kad kai kur reikalingi aplinkos pritaikymai, o kai kur – jų nereikia visai.“
Mokytojams ši knyga gali tapti puikiu įrankiu, padedančiu:
- paaiškinti vaikams, kodėl kai kurie jų klasės draugai elgiasi kitaip,
- ugdyti empatiją ir priėmimą,
- kurti saugią, nediskriminuojančią aplinką.
Tėvams – tai galimybė suprasti savo pačių vaiko emocijas, tiek autistiško, tiek neurotipinio.
Empatijos pamoka be moralizavimo
„Bliauk tyliai, broli“ nėra knyga, kuri moralizuoja. Joje nėra didaktikos, tiesioginio mokymo „kaip reikia“. Tai istorija, kuri leidžia pajausti.
Ir būtent dėl to ji veikia. Skaitytojas pats gali pradėti suprasti, ką reiškia nuolat koreguoti planus dėl sensorinių iššūkių, suvokti, kaip atrodo šeimos dinamika, kai vienam vaikui reikia daugiau dėmesio bei pajusti, kokia svarbi empatija ir ramybė bendraujant su skirtingais vaikais.
Kartais užtenka vienos istorijos, kad pradėtume matyti kitaip
„Bliauk tyliai, broli“ yra daugiau nei vaikų knyga. Tai – tiltas tarp pasaulių. Tarp neurotipinių ir autistiškų žmonių, tarp suaugusiųjų ir vaikų, tarp mokytojų ir mokinių, tarp brolių ir seserų, kurie pasaulį mato skirtingai, bet vis tiek eina tuo pačiu keliu.
Tai knyga, kuri gali pakeisti ne vieno žmogaus požiūrį. O kartais būtent nuo to ir prasideda tikri pokyčiai.
Knygos leidimą iš dalies finansavo „Kultūros taryba“.
