1972 metais Potstaune, Pensilvanijoje, ruošiant sklypą statybos darbams, šulinio dugne aptinkami žmogaus griaučiai. Kieno jie ir kaip ten atsidūrė?

Užminęs šią mįslę, autorius įtraukia į meistriškai suregztą ir netikėtumų kupiną knygos siužetą ir skaitytojus nukelia beveik 50 metų atgal į skurdų Čiken Hilio rajoną, kuriame savo gyvenimus kuria marga bendruomenė: imigrantai žydai (tarp jų ir litvakai), italai, lenkai, afroamerikiečiai bei save tikraisiais žemyno senbuviais laikantys bastūnų, užkariautojų ar nusikaltėlių palikuonys.

Bendruomenės gyvenimas sukasi apie žydo Mošės vadovaujamą teatrą, atvirą visoms rasėms, ir jo žmonos Chonos valdomą „Dangaus ir žemės“ bakalėją. Šioje parduotuvėje ir Chonos širdyje užuovėją randa kurčias juodaodis berniukas Dodas, dėl savo negalios priverstas slapstytis nuo valdžios atstovų, kuriems pavesta jį uždaryti į psichiatrijos ligoninę. Tam, kad išgelbėtų likimo nuskriaustą berniuką, susivienyti gali visi, netgi tie, kurie atrodo nesutaikomi…

Romane susipynusios veikėjų istorijos atskleidžia baltosios, krikščioniškosios Amerikos paribiuose gyvenančių žmonių vargus ir ko jiems tenka imtis, kad išgyventų. Tačiau kartu primena, kad net tamsiausiais laikais mus palaiko dangus ir žemė – meilė ir bendruomenė.

Skaitytojai knygą „Dangaus ir žemės“ bakalėja“ (2023) itin vertina už jautrų požiūrį į įvairias kultūrines ir socialines problemas. Romane atskleidžiami žydų, tarp jų ir litvakų, bei afroemerikiečių gyvenimo užkulisiai baltoje ir krikščioniškoje Amerikoje.