Tikriausiai kiekvienas susiduriame su momentais, kai atrodo, jog visi aplinkiniai gyvena tobulai, o tavo gyvenimas ne toks. Tačiau ar tikrai taip yra? Galbūt tokioms mintims pasiduodame dėl to, kad aplinkiniai stengiasi parodyti tik geriausias gyvenimo akimirkas ir slepia tai, kas galbūt nėra taip tobula. Panašios mintys lanko ir pagrindinį knygos „neTobulieji“ herojų Aleksą. Regis, berniuko šeima neturi jokių trūkumų – jo tėvai puikiai sutaria, turi svajonių darbus, o seserys yra pirmūnės. Tobulybės ima kamuoti Aleksą, šeimoje jis jaučiasi tarsi balta varna, nes jam patinka nesiprausti, o mokykloje jis gauna prastus pažymius. Vieną dieną Aleksui atsibosta taikstytis su visu tuo ir jis nusprendžia išsiaiškinti, ar tikrai jo šeima tobula, ar tik tokia dedasi.
Įkvėpti Alekso, nusprendėme pakalbinti keletą literatūros pasaulyje žinomų žmonių ir sužinoti jų nuomonę apie perfekcionizmą.
Knygos „neTobulieji“ autoriaus Rodrigo Muñozo Avios mintys apie perfekcionizmą:
Visi turime trūkumų, ir daug kartų pabrėžčiau žodį VISI. Vieni turi vienokių trūkumų, kiti – kitokių, jų neturėti yra neįmanoma. Svarbu mokėti pamatyti teigiamas savo savybes ir jas vertinti. Svarbu priimti savo trūkumus, nereikia jų slėpti ar rodyti, tiesiog užtenka juos priimti.
Selemonas Paltanavičius, žinomas rašytojas ir knygos „Dramblys ant delno“ autorius:
Kaip apibūdintumėte perfekcionizmą?
Man perfekcionizmas – įsitikinimas, kad turi būti pats geriausias savo darbuose, veiksmuose ir, ko gero, dėl to mylimas (ar nemylimas) visų, bet tau neabejotinai pavydima rezultato (ne tavo psichologinės būsenos). Neduok Dieve, jei tokia būsena tau ima kelti nusivylimą savimi…
Ar turite perfekcionizmo bruožų? Kaip su šia savybe pavyksta susigyventi?
Manau, tai man nebūdinga… Tiesa, savo kūryboje visada siekiu paties aiškiausio, mano galva, tobuliausio dėstymo, labai atsakingai žiūriu į savo tekstus. To paties tikiuosi ir iš kitų autorių, kuriuos pažįstu. Su tuo aš susigyvenęs, man tai nekelia problemų, tuo labiau, kad savo principo niekam nebruku, gyvenu vienas su juo.
Kokiose gyvenimo situacijose susiduriate su perfekcionizmu?
Prisipažinsiu, tikrų ir man priimtinų perfekcionistų labai reta. Neturiu teisės vertinti – gerai tai ar blogai, bet manęs visai nežavi iki sterilumo išbaltinti namai, iki baimės proveržių sekama sveikata ir ypač kai to paties reikalaujama iš kitų. Smagu, kad tai yra kažkur kitur, ne mano gyvybiniame lauke…
Knygos „neTobulieji“ vertėja Eglė Naujokaitytė:
Kaip apibūdintumėte perfekcionizmą?
Tai taip, ką ir šiaip reiškia šis žodis – kaip perdėtą, obsesyvų siekį, kad viskas, ką darai ir kas tave supa, būtų tobula.
Ar turite perfekcionizmo bruožų? Kaip su šia savybe pavyksta susigyventi?
Kartais, taip. Tiesiog nelieka nieko kito, kaip tai pastebėti, pripažinti, stengtis truputėlį atleisti vadeles ir ne taip save (arba kitus) bausti.
Kokiose gyvenimo situacijose susiduriate su perfekcionizmu?
Išimtinai kūryboje ar mane supančioje aplinkoje, dažnai tokiais atvejais renkiesi „arba gerai, arba nieko“.
Įsigyti knygą „neTobulieji“ galite ČIA
Knygos „neTobulieji“ leidimą finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Kūrybiška Europa“.
Knyga išleista įgyvendinant projektą „Naujas slaptažodis: pokyčiai“.
