Kasdienybė karantine: kaip pasikeitė knygų autorių gyvenimas?

Pandemijos laikotarpiu daugelio žmonių kasdienybė apsivertė 180 laipsnių kampu. Ne išimtis ir rašytojai, įvairių knygų autoriai. Milžiniškas gyvenimo tempas, daugybė susitikimų, filmavimų, renginių… O kaip viskas atrodo dabar? Apie karantino nulemtus pokyčius ir atradimus kalbame su Arūnu Valinsku, Selemonu Paltanavičiumi, Andriumi Tapinu, Danguole Kandrotiene, Sandrija Čapkauskiene ir Vytautu Kandrotu.

Kaip karantinas paveikė jūsų gyvenimo būdą?

Selemonas: Karantinas šiek tiek pakeitė visą mano pasaulį. Visai kitas dienos režimas, darbas namuose, jokių susitikimų… Pradžioje tai atrodė neįprastai, dabar manau, kad tai – labai naudingas gyvenimo tarpsnis.

Danguolė: Geras klausimas! Iš tiesų karantinas į mano gyvenimą atnešė daug technologinių naujovių, sukėlė nemažai streso kaip leidyklos vadovei, kartu leido atsisakyti nereikalingų dalykų ir funkcijų, tad liko šiek tiek daugiau laiko kūrybai. Šio laikotarpio tikrai nevertinu vien blogai: nuotolinis darbas ir ypač nuotoliniai susirinkimai sutaupo daug laiko, išteklių, atveria galimybę bet kuriuo metu bendrauti su užsienio leidyklomis. Per karantiną reikia mažiau pirkinių, rečiau eiti į parduotuves ir važinėti iš vienos vietos į kitą, vadinasi, lieka daugiau laiko šeimai, mėgstamai veiklai.

Arūnas: Iš esmės niekas labai nepasikeitė, nes darbo pobūdis liko toks pat – knygų skaitymas, naršymas internete, informacijos rinkimas. Vienintelis pliusas yra tai, kad kai prireikia važinėti po miestą, gatvėse gerokai mažiau automobilių.

 

Sandrija: Karantinas šiek tiek sulėtino gyvenimo tempą, kuris iki tol buvo beprotiškai didelis. Tačiau darbų gausa panaši. Labai trūksta bendravimo su draugais, artimaisiais, pasisėdėjimo ir pokalbių prie arbatos ar kavos puodelio, apsilankymų knygyne ir, aišku, sporto.

Andrius: Labai didelių permainų neįvyko, kūrybinio darbo nesumažėjo, priešingai – padaugėjo, nes atsirado papildomų projektų. Kuriam laikui teko atsisakyti mėgstamo teniso, susitikimų su draugais ir kultūrinių renginių, bet gyventi be to nėra labai sunku žinant, kad tai būtina ir laikina.

 

Vytautas: Kaip turbūt daugelis mūsų šalies ir pasaulio gyventojų, turėjau atsisakyti kelionių į kitas valstybes, mažai keliauju po Lietuvą ir vis daugiau laiko tenka praleisti žiūrint į klaviatūrą, monitoriaus ekraną. Dirbu nuotoliniu būdu, todėl judėjimas minimalus – dažnai visą parą praleidžiu namuose.

Jei karantino metu turite daugiau laisvo laiko, kaip jį išnaudojate?

Arūnas: Laisvo laiko tikrai nepadaugėjo. Atvirkščiai, netgi sumažėjo, nes atsirado naujų projektų. Vienintelė problema yra tai, kad jeigu to laisvo laiko ir pasitaiko, tu negali jo leisti taip, kaip nori: negali laisvai keliauti, dalyvauti medžioklėje ar stintų žūklėje Kuršių mariose. Bet gali sugalvoti daug įvairių pramogų namie su artimaisiais. Netgi bandėme žaisti stalo žaidimą „Auksinis protas“, bet manęs kažkodėl nepriėmė. Diskriminacija!!!

 

Danguolė: Negaliu pasakyti, kad atsirado daug daugiau laiko, nes reikėjo prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, perplanuoti savo darbus. Tačiau tiek, kiek liko, skyriau poilsiui ir vaikų literatūrai: pernai gimė trys paveikslėlių knygos, krūva idėjų naujiems kūriniams, o ir Pasaibos personažas persikraustė gyventi į naują serijos knygą. Negaliu skųstis.

Sandrija: Jei atvirai, laisvo laiko nepadaugėjo.

Selemonas: Diena ilgesnė netapo, bet, nesant susitikimų, kelionių ir bendravimo, lieka smagaus laiko darbui. Rašytojo darbas nėra valandinis, jis tęsiasi visada. Tačiau atsisėsti ir rašyti dabar daug paprasčiau. Taip pat galima padirbėti prie nuotraukų archyvo, plėsti savo žinias skaitant… Dar palesinti paukščius, nukasti sniegą… Ir paskambinti geram draugui į apsnigtą girią…

Andrius: Laisvo laiko ne tik nepadaugėjo, bet net ir sumažėjo. Sprendžiu iš to, kad dabar perskaitau mažiau nei įprastai. Gyvenimas ir darbai internete verda, kartais nepakanka laiko net ir virtualioms ekskursijoms, kurios yra tikrai smagus dalykas.

 

Vytautas: Taip, karantino pliusas – kiek daugiau laisvo laiko. Stengiuosi jį išnaudoti kūrybai arba tiesiog mėgautis akimirkos džiaugsmu. Kuriu stalo žaidimus. Seniau jiems vis trūko laiko ir motyvacijos, tačiau dabar, kai visi sėdi namuose, juos vėl atranda. Pernai sukūriau du stalo žaidimus, prisidėjau prie kelių populiarių televizijos žaidimų taisyklių adaptacijos stalo žaidimams ir šių žaidimų išleidimo. O štai per Kalėdų atostogas išsitraukiau jaunystės laikų garsajuosčių kolekciją ir su didžiausiu malonumu nupūčiau nuo jų dulkes. Vidurinės mokyklos laikais buvau užkietėjęs melomanas – turėjau sukaupęs per 200 garsajuosčių su pačia įvairiausia muzika.

Galbūt karantinas jus ko nors išmokė? Jei taip, ko?

Selemonas: Sakyčiau, jis ne išmokė, o tik priminė, kad gyventi reikia kitaip. Ir ne tik per karantiną, o visada. Mes buvome nedovanotinai atsipalaidavę, kai kur – nukvaišę, mūsų vartojimas jau prarado ribas. O mums to nereikia – pakanka tik mažos dalelytės to maisto, daiktų, judėjimo, beprotiško važinėjimo ir lakstymo. Pandemija tai primena. Mano šeimai, manau, daug ko mokytis nereikėjo…

Vytautas: Karantinas labiau ne išmokė, o padeda atprasti nuo susiformavusių įpročių. Man, kaip gana disciplinuotam ir pačiam savo laiką planuojančiam žmogui, teko išmokti nieko pernelyg toli neplanuoti, nusiraminti ir nesijaudinti, kad pats niekaip negali pakeisti situacijos. Ir dar neaišku, ar viskas grįš į senas vėžes, ar teks galutinai priprasti prie naujo gyvenimo režimo…

Sandrija: Išmokau labiau susiplanuoti dienos darbus, išryškinti prioritetus, skirti dėmesio ir laiko ne tik sau, bet ir brangiems artimiems žmonėms – ar tai būtų žinutė „Kaip sekasi?“, ar gražios dienos palinkėjimas, ar trumpas skambutis.

Arūnas: Išmokė, kad daugybę darbų galima nuveikti neiškeliant kojos iš namų.

Danguolė: Naudotis naujomis technologijomis ir naujomis galimybėmis: nuotoliniai mokymai, konferencijos, kitokie knygų pristatymai, kultūros renginiai, kuriuos gali pažiūrėti tau patogiu laiku, – tai puiku! Kai užimtumas didelis, dienotvarkė užpildyta, daug ką tenka praleisti vien dėl laiko stygiaus. O dabar, prašom, žiūriu, kada turiu laiko! Taip pat karantinas išmokė daugiau galvoti ne apie save, o apie kitus: saugoti savo artimuosius ir kolegas, rūpintis senyvais ar sergančiais žmonėmis.

Andrius: Turbūt kaip ir visus – atidžiau planuotis pirkinius per „Barborą“, naudotis „Zoomu“, „Teamsais“ ir kitomis programomis.

Rekomenduokite karantino metu atrastą knygą arba filmą.

Selemonas: Rekomenduoti labai sunku… Jų išties daug. Siūlyčiau pažiūrėti sero Davido Attenborough pastarųjų metų filmus ir paskaityti Tado Ivanausko prisiminimų knygą „Aš apsisprendžiu“. Ko mums visiems reikia – gyvenimo išminties.

Danguolė: Per karantiną negalime keliauti, tačiau niekas mums neuždraus to daryti skaitant knygas! Kiekviena knyga atveria naują pasaulį. Siūlyčiau vengti labai sunkių, sukrečiančių kūrinių, bet gera vaikų ir paauglių literatūra – pats tas! Jei dar neskaitėte, rekomenduočiau perskaityti Jasminkos Petrović novelių romaną „Viskas bus gerai“ ar pabandyti atspėti Karlo Olsbergo knygos „Berniukas baltame kambaryje“ pabaigą. O suaugusiųjų kūrinys, kuris gerai atitinka kelionių (tik ne laiku, o į kitą kultūrą) temą, – Deborah Feldman „Neortodoksiška“.

Sandrija: Per šį karantiną spėjau perskaityti tik vieną knygą – C. W. Gortnerio „Romanovų imperatorienę“. Patikusių filmų gana daug, bet didžiausią įspūdį paliko „Gone Girl“.

Arūnas: Rekomenduočiau Douglaso Adamso knygą „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“.

Andrius: Morgano Houselio knyga „Pinigų psichologija“ ir bet kuri Michaelio Chabono knyga. Filmų žiūriu nedaug, labiau serialus. Per karantiną „prarijau“ iš seniau atsidėtus „Milijardus“.

Vytautas: Dažnai ketvirtadienio ir sekmadienio vakarais pasižiūriu LRT siūlomus filmus. Čia dominuoja europinis kinas. Mane domina ne tik mažiau nuspėjamas siužetas, bet ir kaip nufilmuotas šalies kraštovaizdis, atspindėtas gyventojų mentalitetas. Viena iš tokių puikių juostų, palikusių didžiulį įspūdį, – islandų vaidybinis filmas „Kariaujanti moteris“.

Tarp kelių dabar skaitomų knygų – Jaredo Diamondo „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“. Tai nėra lengvai skaitoma knyga, bet joje metodologiškai išnagrinėtos plačiai žinomų krizių – Suomijos, Čilės, Japonijos, Vokietijos ir kitų šalių – patirtys, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo ir tikėjimo, kad pasaulis gali įveikti ir dabartinę pandemijos sukeltą krizę.

Kokia būtų jūsų karantino „išlikimo“ taisyklė – ką pasiūlytumėte kitiems, kad gyvenimas, nusidažęs pilkomis spalvomis, taptų ryškesnis?

Selemonas: Taip įvyks. Tik nebandykime patys jo „dažyti“ tomis spalvomis, nes tikrai visko pripainiosime. Manau, kad turėtume būti labai protingi ir atsargūs, permąstyti savo būtį ir suprasti, jog gyventi teks kitaip. Džiaukimės tuo minimumu, kurio mums pakanka. Dovanokime ne daiktus, o šypseną. Šventei visai nereikia dovanų, žaislų ir pinigų – tam užtenka buvimo drauge. O toks buvimas – taip pat tik protingų ir atsargių žmonių duotybė, kurios reikia nusipelnyti. Kai išmoksime taip gyventi, pasaulio spalvos sugrįš pas mus be ypatingų pastangų.

Arūnas: Nereikėtų galvoti, kad karantinas – tai iš gyvenimo išbrauktas laikas. Tai – gyvenimo duota nauja galimybė. Ir ne viena.

Danguolė: Aš darboholikė, tad mano vaistas nuo visų depresijų – mėgstamas darbas ar veikla. Nerkite į tai, kas jums malonu, skaitykite knygas, žaiskite stalo žaidimus ar sportuokite su visa šeima ir patys nustebsite, kaip greitai ateis pavasaris.

Sandrija: Aš vadovaujuosi Saliamono žodžiais: „Ir tai praeis.“ Jau greitai tas juodas etapas baigsis ir vėl bus gera gyventi.

Vytautas: Šiai karantino situacijai pritaikiau kažkada verslo seminare girdėtą frazę: „Jei įkrenti į srutų upę, nėra ko plaukti prieš srovę, daug maskatuoti rankomis, garsiai rėkauti ir taškytis nuotekomis, rizikuojant jų prisemti į burną ir apdrėbti kitus. Geriau sučiaupti lūpas, taupyti jėgas ir tyliai plaukti pasroviui, ieškant palankaus kranto išlipti. Juk nešdama savo vandenis upė pamažu apsivalo ir anksčiau ar vėliau atsiranda lėkštas patogus krantas.“

Andrius: Reikia suvokti, kad tai laikina. Atsiradus daugiau laiko, skirti jį savęs tobulinimui ir ruoštis geresniems laikams.

Sveiki atvykę į Magiškų gyvūnų mokyklą!
Virtualus knygų ir žaidimų festivalis RYŠ(K)IAI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Navigacija
Uždaryti

Mano krepšelis

Uždaryti

Mėgstamos prekės

Neseniai peržiūrėti

Uždaryti

Smagu jus čia matyti!

Jūsų asmeniniai duomenys bus naudojami užsakymo įvykdymui, patogesniam naršymui šiame tinklalapyje bei kitoms reikmėms, kurios aprašytos mūsų privatumo politikoje.

Jau turite paskyrą?

Uždaryti

Kategorijos