Knygos apžvalga | „Berniukas baltame kambaryje“ | Karl Olsberg | Terra Publica

Knygos apžvalga | „Berniukas baltame kambaryje“ | Karl Olsberg

Manuelis pabunda baltame kambaryje ir visiškai nieko neprisimena: nežino, kokia jo tapatybė, nežino, kas jo šeima, nežino, kas jam atsitiko, o svarbiausia – jis nežino, kur esąs ir kaip čia pateko. Vienintelis jo ryšys su pasauliu – kompiuteriu valdomas balsas vardu Alisa, kuri padeda Manueliui prisijungti prie interneto. Paaiškėja, kad šis baltutėlis kambarys nepriklauso realiam pasauliui – tai virtualioji realybė. Po kurio laiko kambaryje pasirodo vyras, kuris sako esantis Manuelio tėtis. Jo teigimu, berniukas kartu su savo mama buvo užpulti įsibrovėlių, kurie pastarąją nužudė, o Manuelį sunkiai sužalojo. Tad, norėdamas išgelbėti bent jau sūnaus gyvybę, pinigų nestokojantis vyras specialiai jam sukūrė virtualiąją realybę, kurioje Manuelis galėtų gyventi kitokiu pavidalu. Deja, pačiam berniukui ši istorija neatrodo pakankamai įtikinama. Negana to, į jau ir taip sujauktą Manuelio gyvenimą įžengia dar vienas vyras, kuris teigia, kad pirmasis nėra berniuko tėtis, o tik apsimetėlis, kuris išnaudoja Manuelį savanaudiškiems tikslams – moksliniam eksperimentui. Kuo daugiau berniukas aiškinasi, tuo visa situacija krypsta nesuprantamesne ir blogesne linkme. Ima kilti tik vienas klausimas – kas iš tikrųjų yra Manuelis? Robotas ar vis dėlto žmogus?

Šio distopinio romano nešama idėja, mano nuomone, yra vertinga pamoka žmonėms, nes ji paskatina susimąstyti. Niekas nepaneigs to, jog gyvename informacinių technologijų amžiuje, kuriame vis mažiau lieka paprasčiausio nuoširdumo. Mes patys kuriame vis išmanesnes technologijas, dirbtinius intelektus. Iš vienos pusės, jų padedami pasilengviname sau patiems gyvenimą. Kita vertus, tik retas susimąstome, kokios bus viso to pasekmės. Kuria linkme gali pasisukti žmonijos ateitis?

Kaip paaiškėja knygos eigoje, jos veiksmas vyksta 2057 metais, kai pasaulį bando užkariauti robotai, kurie save laiko didžiais, išmintingais padarais. Žmonės, jų nuomone, turi būti tik vergai. Nors visa tai paprasčiausiai autoriaus subtiliai sugalvota istorija ir išgalvota ateitis, bet ji lengvai gali virsti tikrų tikriausia realybe. Manyčiau, jog žmonėms tikrai verta apie tai pamąstyti. Ar mūsų išradimai ateityje neatsisuks prieš mus pačius? Ar mes patys nekasame sau duobės?

Kalbant apie pagrindinį veikėją Manuelį, man šiam personažui sukurtas charakteris pasirodė idealus pačiai istorijai. Nenoriu per daug išduoti knygos turinio, todėl pasakysiu tik abstrakčiai, kad Manuelio nuoširdumas, gerumas, beribė drąsa ir tiesos ieškojimas labai tinka knygos pagrindinės minties atskleidimui.

Jeigu trumpai apie tai, kas užkliuvo šioje knygoje – jos vidurys. Šis man pasirodė per daug ištemptas bei šiek tiek sunkokai suprantamas. Vieną akimirką pasakojama apie vieną vietą, o kitą jau nukeliaujama į kitą. Žinoma, rašant šią istorijos dalį taip pat pasitelkta daugybė fantastinių dalykų, kurių, deja, didelė gerbėja nesu ir kai kurių iki galo net nesupratau. Tačiau vėliau skaitydama pamačiau, kad būtent tokia buvo autoriaus mintis (klaidinti skaitytoją), kuria jis nešė žinią, kad ne visą laiką galime suprasti, kas yra tikra, o kas ne. Vienintelis dalykas, kuriuo visada gali pasitikėti – savas protas. Beje, man dar truputėlį pritrūko užbaigtumo pabaigoje, bet gal tai įžanga į sekančią trilogijos dalį?

Tikrai rekomenduoju šią knygą tiems, kam patinka ir kam įdomu skaityti istorijas, paremtas moksline fantastika. Manau, tokiems žmonėms „Berniukas baltame kambaryje“ paliks dar didesnį įspūdį nei man, vien dėl to, kad jiems šie dalykai bus artimesni širdžiai ir sielai.

Patikusi knygos citata: „Atsakymas toks – tik aš pats sprendžiu, kuo noriu būti ir kas aš esu, priimdamas visus to padarinius.“

Apžvalgos autorė: Gabrielė Abromavičiūtė

Knygą „Berniukas baltame kambaryje“ galite įsigyti čia

 

Knygos leidimas iš dalies finansuotas pagal ES programą „Kūrybiška Europa“. Knyga išleista įgyvendinant projektą „Knygos ateities lyderiams“.

Knygos leidimas iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos.

20 metų kartu su „Terra Publica“ (žurnalas)
Knygos apžvalga | „Tarakonai mano galvoje“ | Zane Zusta, Diāna Zande

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Uždaryti
Navigacija
Uždaryti

Mano krepšelis

Uždaryti

Mėgstamos prekės

Neseniai peržiūrėti

Uždaryti

Smagu jus čia matyti!

Jūsų asmeniniai duomenys bus naudojami užsakymo įvykdymui, patogesniam naršymui šiame tinklalapyje bei kitoms reikmėms, kurios aprašytos mūsų privatumo politikoje.

Jau turite paskyrą?

Uždaryti

Kategorijos