Knygos pagrindiniai veikėjai – paaugliai, kurių gyvenimai pilni nevaikiškų rūpesčių. Kiekvienas iš jų savo jausmus, išgyvenimus aprašo laiško arba dienoraščio forma. Pirmoji knygos veikėja Teodora rūpinasi savo močiute, kuri serga greitai progresuojančia Alzheimerio liga. Nors ir būna momentų, kai mergina norėtų išsiųsti močiutę į senelius namus, tačiau tuomet ji prisimena visą tą gėrį, kurį patyrė nuo mažų dienų iš pastarosios pusės. Antrasis knygos veikėjas Vukanas yra pasiryžęs tapti kunigu, nes jaučia tokią pareigą už praeities nuopuolius, o jo tėvai tam griežtai priešinasi. Trečioji veikėja Silvana gyvena nepritekliuje, neturi žmonių, kurie galėtų ja deramai pasirūpinti. Ketvirtasis veikėjas Admiras yra įsimylėjęs Eleną, kurios tėvai diskriminuoja jį dėl rasės ir tikėjimo. Penktoji herojė Sania serga sunkia liga, dienas leidžia tarp keturių ligoninės sienų, jai prireikia net chemoterapijos. Šeštasis herojus Juodas – gyvenimo labai įskaudintas vaikinas, kuris savo sielvartą išlieja ant kitų, niekuo dėtų bendraamžių, juos užgauliodamas. Septintoji – Jovana, kuri su tėvais persikraustė ir naujoje vietoje jaučiasi nepritapėle bei ilgisi ankstesniojo gyvenimo. Aštuntasis – Petaras, jautrus vaikinukas, niekada nesulaukęs dėmesio iš savo tėčio, kurį laikė autoritetu. Ir paskutinioji, devintoji – Maja, kurios gyvenimą aukštyn kojomis apvertė neplanuotas nėštumas ir kūdikis. Visų šių jaunuolių amžius svyruoja tarp 15-17 metų. Iš pažiūros, jie visi gyvena atskirus gyvenimus, kurie niekaip nėra susiję, bet, galų gale, visos istorijos susipina į vieną, bendrą visumą… Kaip? Sužinosite perskaitę.
Be galo gera knyga apie paauglius. Rodos, tokia plonytė, tačiau tiek emocijų sukelianti! Veikėjų pasakojimai trumpi, bet parašyti taip, kad sugeba įtikinti daugiau nei šimtu procentu. Kiekvienas iš šių jaunų žmonių turi įvairiausių problemų. Jos skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios. Visi jie dar tik pamažu žengia į suaugusiųjų pasaulį, o juos jau užklumpa tokio didumo išbandymai, kuriuos atlaikytų retas brandaus amžiaus žmogus. Tai ir kaltės jausmas, ir sąžinės graužatis, ir praeities nuoskaudos, klaidos, be viso to dar, žinoma, santykiai su tėvais, kurie dažnai būna be galo klampūs ir konfliktiški brendimo laikotarpiu, bei neplanuoti dalykai: nėštumas, ligos, įsimylėjimas…
Pripažinsiu, kad knyga mane palietė iki širdies gelmių, o skaitant kitas istorijas net gumulas gerklėje kaupėsi, kas man, atvirai sakant, yra retas dalykas. Manau, kad dažnas paauglys šių herojų pasakojimuose atpažins ir save patį, nes tokie dalykai vyksta iš tiesų, kadangi knygoje nagrinėjamos paauglių tarpe aktualumu pasižyminčios problemos. Kalbant apie patį knygos parašymo stilių, galiu pasakyti, kad jaunimui jis tikrai patiks, nes yra jaunatviškų žargonų, kitaip tariant, jų šnekamosios kalbos, pats tekstas tikrai ne pamokslaujantis, o priešingai – įkvepiantis, sudominantis ir pritraukiantis skaitytojo akį, tad istorijos persiskaito akimirksniu.
Kas šiek tiek suerzino, asmeniškai mane, tai Silvanos istorija, nes ji buvo parašyta visiškai nesilaikant lietuvių kalbos gramatikos ir skyrybos taisyklių… Suprantu, būtent tokia ir buvo autorės mintis ir tai padaryta specialiai, kad galėtų kuo geriau perteikti mergaitės neišsilavinimo ir nepriežiūros lygį, bet mane, tokią ganėtinai didelę lituanistę, erzina šitokie dalykai ir, rodos, negaliu to ramiai perskaityti! Tačiau, manau, kad kitiems tai nė truputėlio neužklius.
Pabaigai, galiu išduoti, kad knygos pavadinimas labai atitinka turinį – viskas bus gerai. Ši frazė, mano nuomone, yra pagrindinė, kurią norėjo perduoti autorė, kadangi labai dažnai jaunimas nusivilia gyvenimu, jo siunčiamais išbandymais, pasiduoda praradę viltį. Rekomenduoju paaugliams ir, žinoma, jų tėvams, kuriems šioje knygoje paliečiami dalykai, gali padėti labiau suprasti savo vaikus.
Apžvalgos autorė: Gabrielė Abromavičiūtė
Knygą „Viskas bus gerai“ galite įsigyti čia
